Monday, June 6, 2011

Oh, Sydney



Susikaupimas ir ugnis, įamžinti profesionaliosios fotografijos.

O juk Sidnėjuje, po operhauso skliautais (kur galbūt gyvena žuviukas Nemo), nutiko net trys festivaliniai koncertai, kuriuos vieną nuo kito visai nesunku atskirti pagal laukų dvasios, ugnies sergėtojos, jūrų pasakų sekėjos, o gal net mūzų erdelio slaptingosios šiaušėjos Natashos aprėdus:

- apšilimo žiniasklaidai - birželio 2 dieną - visiškai juoda apranga
- pirmasis publikai - birželio 3 dieną - maišyta juosvai raudona suknia
- antrasis publikai - birželio 4 dieną - visiškai raudona apranga

...jau praeitis, tik praeitis, ak - sustok akimirka smiltinga.

Sustok ekspresijos įamžintam judesyje - kūrybiškos minties pražūtyje, visur ir visada ir per amžius amen. Dar nuo priešistorinių laikų, kai uolinėse įrantose išpieštos laigiųjų elnių medžioklės masino akytąsias vilnis spėriau įminti, prie genties totemo mitriau susiburti, jūrmares perskrodžiantį luobą kruopščiau išžiesti, o kartais net... skaistesnį alpulio ugniakurą įžiebti.

Įkvėpki.

O jau po to iškilo briaunainės piramidės, o jau po to regėjom dangaus skliautuos sužybsinčią trijų pakopų žvaigždišką tapybą, regėjom panaktėm sugrįžtančią... Grįžulo pašvaistę. Regėjom obelį ir jos žiedus... mergelę renkančią kutus.

Sirpaus raudonio lietą.