su gališka baltojo riterio įžanga • apie pakirstas malonės paukštes
le petit chevalier
nes po trijų kartų ir triskart išsižadėjus
gal būtent šiose erdvėse
sušvis trapioji Niktės tikruma
retasis ir vis dar neatrastas khanium-127 elementas (sako, kad stabilumo salelė urdulinguose transuraninių simbolių verpetuose); gebantis vandenį paversti tyrais, sopulį suvilgyt įtikio syvais, o duonos pintinę padalyt miriadams paženklintųjų šios žemės sielų, įkalintų tuose pat keistuoliškuose ar net žiupsnelį ekscentriškuose magiškosios jausenos įžaduose (nemesti kelio dėl plaušyto takelio)
įkvėpt... iškvėpt
creatures... of mercy
o juk už visų šių neįprastų keistenybių slypi žmogiškoji šiluma ir tik ji, suslapstyta į sutrauktą erdvę ar ekspresyviai ištransliuota kamuoliukais atgal, kaip atsakas dygėsiams
Susikaupimas ir ugnis, įamžinti profesionaliosios fotografijos.
O juk Sidnėjuje, po operhauso skliautais (kur galbūt gyvena žuviukas Nemo), nutiko net trys festivaliniai koncertai, kuriuos vieną nuo kito visai nesunku atskirti pagal laukų dvasios, ugnies sergėtojos, jūrų pasakų sekėjos, o gal net mūzų erdelio slaptingosios šiaušėjos Natashos aprėdus:
- apšilimo žiniasklaidai - birželio 2 dieną - visiškai juoda apranga
- pirmasis publikai - birželio 3 dieną - maišyta juosvai raudona suknia
- antrasis publikai - birželio 4 dieną - visiškai raudona apranga
...jau praeitis, tik praeitis, ak - sustok akimirka smiltinga.
Sustok ekspresijos įamžintam judesyje - kūrybiškos minties pražūtyje, visur ir visada ir per amžius amen. Dar nuo priešistorinių laikų, kai uolinėse įrantose išpieštos laigiųjų elnių medžioklės masino akytąsias vilnis spėriau įminti, prie genties totemo mitriau susiburti, jūrmares perskrodžiantį luobą kruopščiau išžiesti, o kartais net... skaistesnį alpulio ugniakurą įžiebti.
Įkvėpki.
O jau po to iškilo briaunainės piramidės, o jau po to regėjom dangaus skliautuos sužybsinčią trijų pakopų žvaigždišką tapybą, regėjom panaktėm sugrįžtančią... Grįžulo pašvaistę. Regėjom obelį ir jos žiedus... mergelę renkančią kutus.
kibusis ritmas
su gospelo elementais
siūruojantis
ligšiol
geriausiai įamžintu
naujadainės atlikimu
O čia ilgoji versija, įkoncertuota jau kitą dieną, birželio 4-ąją, po Sidnėjaus operos burėmis - ten pat.
Tik nuolankiojo žiūrovo vaizduoklis gan plokščiai įrašė garsus, todėl sakytau viršuje esantis plaikstymasis labiau gula prie ausies. Tačiau raudonesnė suknia geriau žiūrisi ilgesnėje versijoje, kur žemiau.
Nušlifavus brylius ir briaunas taps delikatesiniu gardėsiu trečiajame albume - tikiu.
Tavasis ir manasis credo.
&
O čia Sidnėjaus radijaus šnekoriaus išprovokuotas piešinys.
Tarytum žaižaris rubinas, dar vienas, ištrauktas iš talentų maišelio :)
Ieškom geriausio draminio momento kaip atspirties taško.
Televizinis debiutas 2006-aisiais metais, kuomet vis dar nenugludintas prigimtinio tyrumo deimantas, o jau tiek pulso ir jėgos. Senosios indėnų dvasios, sukuždusios ir pasitarusios, pasklis į keturvėjines puses sirpstančio žolynų kraičio ruošti. Mergiotės džiaugsmui ir spragesiui atradus ištisą tarškančių instrumentų aruodą.
Paišaties magija.
~ Trophy - Live
Truputį jaudinasi, tačiau tos vietos neparodau, solidariai :)
"queens and court jesters clapped, adored..."
O vis tik smagu, kad britų muzikos artelės propaguoja gyvą garsą, net ir eteryje, o ne "playback" surogatus. Dar yra teisybės šiam pasauly... o taip. Taip!
"I just want my trophy back, it's NOT for sale!"
Šioje vietoje įsijungs fatališkoji jungtis su kumyršokais, jūrsmilčių šokiais, gintaro pilių ornamentais, Gajos (jos, tos) egzaltacija, Limbo monochrominiais slenksčiais ir nušniokš pulsuojančia mantra, vėl ir vėl ir vėl, nelyg amžinasis gamtos ratas, išprašytas, paprašytas tęsti metraščių dramas:
"creatures of mercy!!! shoot! shoot them down!"
Malonės paukštės priglobs sparnų vėsa.
&
Ir visi išsiskirstys nuraškę nors kruopelę šilumos ir tikrumo.
23 minučių pašnekesys prie arbatėlės šiuolaikinių menų festivalio apsuptyje, kursai, artėjant auksiniui rudeniui, kasmet nutinka Airijos plynėse. Dargi turi garbų tradicinį vardą - Electric Picnic.
Baisu? Ogi malonu, nes charizma liejas per kraštus. Gyvenimiškosios patirties interviu, kursai nė nepastebi kaip prabėga, it tirpus pyragaitis, nes kaip minkštai dėliojamos mintys!
Įtaigioji sieloraiška - atpildas ir pagada už visas patirtas kančias.
Juo smagiau, kad pakliuvo jukus interviuotojas.
- sužinosim apie prietarų prasmę.
- pakylėtas emocijas, kurias norim įskiepyti savo muzika.
- impresionizmo sluoksnius
- šviesos ir tamsos dermę
- ūkanų, dviračių, tai ką gi mergiotei daryt?™ ypatybes
- kadainykščius vaikų darželio ganytojos džiaugsmus ir iššūkius
- kur nubrėžti ribas, ką vaikams leisti, o ko ne
- būtinybę jiems žaisti, nes taip mokomasi socialinių įgūdžių
- magiškosios scenos puošybas, ruošiantis koncertui Londone
- gimtosios vietos, kur Natasha užaugo
- apsisprendimas gyventi prie jūros (!), Braitone.
- kelionės
- svajonės - kurti muziką kino filmams
- svajonės - kurti nuosavame name (linkt, linkt - išgirdom), apsuptai vaikų, namų jaukumo ilgesys
- muzikinės įtakos (Kate Bush, Björk, Nirvana), jaunosios dienos
- Natashos plaukai, kurių natūrali spalva tokia tamsi, kad niekaip nepasiduoda dažymui
- skirtingos emocijos išreiškiamos kuriamomis melodijomis
- muzikinis pasaulis sudomino vienuolikos metų, kuomet sieloje sklandė virsmai ir sumaišties urduliai ("daddy, won't you please come home?")
Asmenybės tyrinėtojams, metraštininkams ar sielos tikrumo ieškovams - tikras rojus.
Beigi visas bukietas veido išraiškų, iš kurių rodos akimirksniu susidėlioja speigas ir liepsna. Nė stengtis nereikia. Spragt - ir ūkanų ančiukas virsta ekspresijos gulbe. Spragt - ugnies gerve, žeriančia žaižarų vėduokles. Spragt - juodvarnio vėsa virš gurmančios žemės. Spragt - ir vėl tykusis ančiukas. Cimbolai. Svajų ūkana.
Nors YouTube'as su savo preview vaizdais eilinį kartą krizena, sugebėdamas ištraukti patį necharakteringiausią kadrą :)
Totalus teatras - atradimai vienas paskui kitą, šniokščia šurma šarma...
~ Big Sleep + Wilderness
Įtampa, tykos nerimas, virpanti laukimo styga ir... happy birthday to you. Ekspromtiškai įsiplieskus ir keistai pritikusi balsų kakafonija prieš tai, nelyg suplanuota pirminio judintojo rankos, nelyg iš dangaus nuleista dekoracija besiplaikstančių aurų pavidalu, kad atrastų sau skirtąją ugnį. Elmą ir Danielę, net jei tebuvo įtikėčiausia organika - vien tik ji, to paties tembro šarmų ir pasaulėjautos sunešta gyvenimo druska - nubarstanti keliones per smilčių laukynes, kurios dar tik lauks mūsų.
2009 m. spalio 28 diena, Berlynas.
Taip nelauktai, pasėjus tris saujas mirksnių šioje žemėje (ak, juk keista).
&
it's curtains down time | drama
the treasures of her crowns...
...and the tears, they did roll from the salty sea
we howled out to every single last swan... | amžinoji lyrika
"slipping into an alter ego as a means to cope with stress" (c)
Protinga mergiotė, tikslutėlės brandintos įžvalgos, nieko neprikiši. Šalia visų kitų talentų nutikusių šioje žemėje. Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas tavo tamsintų įsčių vaisius.
Nes...
Tragedijose slypi grožis - per amžius, nuo pat antikos laikų.
&
Truputį priminė Davido Lyncho filmus, nakties išstojimas:
"cathartic" (c)
Katarsiški potyriai.
Vėjo varpų, nakties žibintininkų ir sielą išbarstančių kūrėjų dalia.
Įamžinti, išpaišyti, užfiksuoti emocijų spurdesio, alsulio, gyvybės eleksyro, kursai ištirpsta vos atsigrįžus: palauk, sustok! akimirka... žavinga.
Simboliniai siluetai kaipmat sustings arfų etiuduose, baugštelėję ar pasibaidę, sutrikę ar šnaresį pritildę. Tik ne dabar, šalaiti... neaižėki slapties. Vien tam, kad ochrinės drobės godžiai pasigrobtų likusį šešėlių teatrą.
sau, tik sau...
Tokia tad šiauštajausmio išraiškų kolekcionieriaus dalia - gėrėtis įstabiu meno kūriniu belaipčių stiklo bokštų padebesiuos, kur neapčiuopiamos sidabro gijos tykiai sau cinguliuoja tarp krištolo labirintų, plaikstomų plunksnų vėtrumos
zing
sink
sing
Tačiau pabandėm, o bandėm... pakadriui dekonstruoti, ištraukti, išplaukti kviečių vilnimis kas nedekonstruojama.
Nuolatinis konfliktas, nuolatinė įtampa tarp tausojimo ir dalijimo pradų (randų, rakandų): užsimerkti ar išspinduliuoti, kas sutverta tūnoti po septyniais šilko užraktais.
Speigas ir liepsna. Šlovė arba panieka.
&
27-ta sekundė pati pačiausia, tarytum kas pirštų galiukais bėgiotų per neuronus... šukuotų... Metraščio virpsnis, kuomet aitvaras atitrūksta nuo žemės vien tam, kad patrauktų Ikaro arkos link. Plauksmas, jausmas...
"take her there..."
tarytum skrydis, tarytum krytis... pavasario efemerika, tetrunkanti tris mirksnius sulig laužiamo ragaišio brylium.
O kur dar tamsraudonio raudonio kulisiai, patys pačiausi... akių blizgis... ilgulio tyrai... paprastumo nepaprastis.
Tik šiame pasaulyje, bet vis tik užgimsta, jie ir jos: atvertosios, išburtosios, tapytosios... jausenų laumės.
I hope you all had a brilliant 2009 and saw the new year in with true style!
I have almost found my way back down to earth after my year under the glow of Two Suns... and what a year it was. I want to thank all of you so much for your support in coming to gigs and buying the record. It was so wonderful to be able to play and make music that came from the heart. I especially enjoyed giving cuddles in my big furry coats to the fans who waited outside in the freezing cold after the shows. Seeing glittery faces smiling and dancing in the crowd! Those moments got me through some tough days away from home.
Dueting with Pearl on the last UK tour, playing Latitude and meeting a real life wolf were also highlights of mine.
Now its January, and i have almost finished putting together a tiny studio in my house so that I can prepare for the new sounds that are starting to hum at me before night falls... little bats flitting in the dark. Good job its tiny cause they can be pretty hard to catch! AHH!
I’d like to say I’m very flattered that Two Suns was nominated for a Mercury award and amazed that I’ve been nominated for a Brit award! How funny it’s going to be hanging out with all the big wigs again! Last time i took my brother as my date, he pinched Kylie’s bum at the after show party... I drowned laughing in a mass of champagne bubbles!
Finally, I’m really looking forward to meeting those of you that are coming to the South American Coldplay dates in February. Sarah Jones is doing great things with her New Young Ponies this year and sadly can’t make it, but we have an ace new drummer named Valentina who will be stepping in so you can dance and shake your booties in the heat with us!
Happy 2010!! Keep your hearts wild and free til next time!
Natasha
PS - check this beautiful song/video out, from one shadow puppet lover to another...
~ ~ ~
Hmm... ir kur jau esu regėjęs šią lietaus tyką? ir netgi daugtaškių rieškučias laiškuose? (kuo daugiau - tuo geriau!)
Šios dainos nerasim nei viename albume - deja, o gal laimei. O gal apmąstymams. Tik specialiajame leidime.
Ir gyvajame atlikime - basomis - sujaukintame klube Briuselio pakrašty, gūsingą 2009 metų spalio vakarą, kuomet tikėtai-netikėtai stuktelėjo trys uolektys. Kelyje su rakandais bristi per slenksčius, rėvas, seklumas? Keistas turėtų būt jausmas.
Spurda, alsuoja kibirkštys.
~ Wilderness
&
išplauksim į jūrą
išplauksim
kad sugrįžtume
&
&
&
&
&
&
&
Nors kai pagalvoji, taip tikriausiai jaunystėje atrodė mano mama - savo teatrais ir emocinėm išraiškom, siekiais ir idealais. Visa tai kažkur jau taip matyta...
The Guardian interviu iš 2008-ųjų eros, likus keliems mėnesiams iki antrojo albumo išleidimo.
Kaip jau seniai nujaučiau - intravertinės ekspresijos mišinys, sumišęs su atmintimi.
•
"Natasha Khan, aka Bat for Lashes, is finally making it big. Why isn't she happy? The singer tells Maddy Costa why becoming famous is like 'opening your dressing gown' in public.
The music Natasha Khan makes under the name Bat for Lashes sounds enchanted, as though cauldrons and wands were as instrumental to its making as synthesisers and guitars. So it's no surprise to discover that Khan's home looks quite different from its surroundings - but it's different in disappointing ways. A drab 1960s building, it squats unattractively between elegant Victorian houses. The rooms are neutral in colour and sparsely furnished; pinned to the kitchen noticeboard is a cleaning rota. It's all surprisingly ordinary. But then you spot a tarnished crown in the sitting room, acquired by Khan on a recent trip to the US, and a gauzy, rainbow-hued dress, apparently made of butterfly wings, hanging by the front door, and you think: that's more like it.
When Khan walks through her adopted home town, Brighton, girls sashay into earshot singing her finest, best-known song, What's a Girl to Do. Most importantly, success means that the 28-year-old can now leave this rented house and move into her own flat. "I've yearned for that security all my life," she says. "To have somewhere to call my own is all I've ever wanted. Now everything else is a bonus."
Fur and Gold beguiled critics on its release in September 2006. Otherworldly in feel, it carries lyrics loaded with images from Khan's dreams and her reading in Jungian theory, while its dark, sensual sounds evoke everything from 1960s pop to Native American rituals. Despite the positive reviews, however, it went relatively unnoticed by the general public - until the Mercury nominations were announced several months later. Khan is thankful for the slow burn: "It allowed me to get used to the idea of opening your dressing gown in front of lots of people." As a child, she never wished to be famous. "When I was younger, there wasn't that spotlight on celebrity and its workings. When I played piano, I wasn't performing for anyone. I played because it gave me goosebumps all over my body. I was able to express the overwhelming tides of emotion that wanted to come out."
Over the past year, she says, she has felt overwhelmed by emotion again, as she has attempted to deal with the demands of touring - and then, over the winter, the sudden absence of that routine. She played her final Fur and Gold show last October at London's Koko, a magical evening in which the stage was transformed into a glittering forest inhabited by sprites. After that, she spent some time with her family, then with her boyfriend (a musician in the New York band Moon and Moon), and had "a bit of a nervous breakdown. It was the first time in two years where nothing was needed of me. It's as though you're the queen at the top of your tower, and suddenly you're flung out the window. Actually, it was really good for me to just be Natasha for a while, to have an everyday life and slow down. But I can imagine why people in that situation need to get fucked up."
Books pulled her through. She has a pile beside her as we talk: Heroes and Villains, by Angela Carter; We: Understanding the Psychology of Romantic Love, by the Jungian analyst Robert Johnson; a biography entitled Victor Hugo's Conversations With the Spirit World, about which she is particularly enthused. The French novelist spent three years in exile in Jersey, during which he communed with the spirits of the ocean, rocks, animals, Galileo, Jesus, you name it. The book has tapped into Khan's own beliefs about "the connectedness of all things. It strikes me over and over again how physics and love and creativity and physical birth are all the same thing."
Khan has always felt a little bit different. Her mother and aunts mostly do secretarial work (although her mother recently completed a degree in criminal psychology), but the teenage Natasha wanted to be "a painter or a writer", and decided that life experience would serve her better than university. She spent two years working in offices and factories, saving enough to travel to New York, San Francisco, Mexico and Canada. It was then that she realised how important music was to her - something she previously "wasn't cognisant of, even though I was playing piano all the time, and writing poems and books of lyrics".
She surprised her family by signing up for a degree in music and visual art at Brighton University. "Mum says that, since I was a tiny baby, I've had the most strong-willed and stubborn personality known to man. Although that was a real pain for her, she admired my resolve. It can be frightening to turn your back on what others think is right. But I'm not the same as a lot of people - I'm quite artistic and quite eccentric sometimes. If you honour that, you fit into yourself better - and people accept you for what you are."
"Dad was an amazing storyteller and illustrator, which he did in his spare time - very inspiring and dramatic." He instilled a wanderlust in Natasha. "I'd travel the world with him and watch him compete. I think that's why I'm really free-spirited: I'd been all over the world by the time I was three."
She's able to talk calmly of the fact that her father abandoned the family when she was just 11, and has rationalised it as "that moment when life becomes serious, and you realise you're a soul on a journey", an experience she believes everyone shares. But she also admits: "I'll always be someone who is frightened of being abandoned, and finds it difficult to trust people."
&
It's a tricky time for Khan: she is ready to settle down, yet determined to pursue her wayward career. She longs to have children, yet can't even commit to a pet cat. Children were a big part of her pre-Bat life: after university, she trained as a nursery-school teacher, and spent three years in the job. "I loved it. I'd pile up on bean bags with a load of three-year-olds and tell them stories about witches and gargoyles and thunder dragons, and they would squeal in delight. There's something in me that loves to inspire people: when I'm playing music, I imagine all this sparkly stardust going through everyone. I want to make people come alive."
She has mixed emotions about returning to the promotional merry-go-round. "I feel creatively at my strongest, but this is quite a sad, scary time, too. Last night, I spent half an hour writing down all the things I'm grateful for. To be able to put out things that I think will be beneficial, in a world that is transient and difficult, is very rare."
She hasn't yet designed the visual world for the new album (she's a firm believer that image is as important as sound), but has fond memories of creating Bat for Lashes in the first place. "I was really naive and excited. It was like being a child taken up into the loft, and finding 50 million boxes of whatever you could imagine - musical instruments, books, dressing-up clothes."
•
Svirpčiojančių žiogų pakarpytos ištraukos, o visa kita rasime The Guardian tinkluose.
Taip ir nujaučiau. Plunksnaskarės merginos, kurią paženklino totemai N, sielų buveinė - Brighton. O Braitonas yra prie jūros! Tad aksioma lieka galioti: jūros prausta ar įkvėpta pasaulėjauta.
Mes be smilčių nenurimsim!
Tuo tarpu Dėdė Telegrafas rašo išsamų pažintinį straipsnį, nuo A iki Z, apie mergelę ūksnių dvasią "who doesn't quite fit"...
Pakarpėm:
// "Bat for Lashes first appeared on the musical horizon in 2006. In a British music scene blighted by a quagmire of blokeish indie bands such as Razorlight and the Kooks, Khan offered an appealingly enigmatic alternative. Soon afterwards she was likened to pop-esotericists Kate Bush and Björk: the latter described her as 'brilliant' following an early performance in London.
One of the most visible signs of Khan's increasing fame was a sudden preponderance of girls affecting her shaman-chic of gold headbands, feathers and totems. 'I'd walk past and look at them and think, is that anything to do with me, or just something you saw in a magazine?' She likes to display a certain aloofness – 'It's not really anything to do with me' – but it is clear that she is slightly excited by it. 'When Madonna first came out everybody started wearing fingerless gloves and lace in their hair,' she says, before swiftly checking herself. 'Not that I'm in that same league.'
Khan's father left the family when she was 11, leaving Natasha's mother with the task of bringing up three children alone. She won't talk about the ins and outs of why he left – 'I don't think I should go into it, it is quite personal' – but she suggests that the clash in cultures between her parents might have been a contributing factor.
Her father's departure had a great affect on Khan. At first she retreated to the piano, shunning lessons in favour of improvisation. 'I suppose it was the time when things become a little bit more real,' she says. 'I think it strengthened my desire to play and write and become a bit more serious about it: in that situation, you need to find a channel to express things, to get them out.'
To save money she worked in a Christmas-card-packing factory. 'My internal imaginary life was really fruitful at that time. I remember packing cards and just listening to songs that I had made the night before on my mini-disc player. All day long just listening and dreaming, while counting the cards to be packed; 'One-two-three… four-five-six-seven-eight-nine… 10-11-12.'
Returning from the States she moved to Britain's very own bohemian enclave, Brighton, and in 2000 studied for a degree in music and visual arts at the University of Brighton. Khan wrote songs while at university, but it was not until 2004 that she started Bat for Lashes, so named simply because she liked the way the random words sounded together.
Khan is also a self-confessed control freak. She writes all of her songs, designs the costumes that she wears on stage as well as the set (in 2007 she transformed the stage of Koko in Camden into an enchanted woodland) and album artwork, comes up with video ideas and co-produces all her material with Coldplay's producer, David Kosten. 'Maybe it is quite big-headed of me to think that I can rule over every area,' Khan says. 'But I just feel so specific about what I am trying to do.'" //
Nors žodžiai praranda prasmę, išsilydo ir ištirpsta, kai nusineša įtaiga; kai imi klausytis nebe paskirų raidžių, skiemenų, frazių, o vientiso plauksmo, vinguriuojančios tėkmės, veido riksmo ir rimstančios tykos.
Piano dermė. Tiek viršuje, tiek apačioje.
Taip, tauta neklysta: 133 likes - 0 dislikes; arba 67 likes - 0 dislikes; arba 279 likes - 1 dislike (pankas).
Ar juo būsi tu?
::
Ir mane stebina ar netgi stulbina jos sugebėjimai dainuoti gyvai. Praktiškai visi vieši atlikimai yra geresni už albumines versijas. Balsas lygus lygus... neša plukdo emociją, nevirpa, nelūžta; ekspresyvios veido išraiškos nelyg pagauto žvėriuko ir miškų dvasios kartu sudėjus; ir visa tai jai pačiai skambinant pianinu ar mosikuojant keliais papildomais instrumentais.
Kaip Mercury apdovanojimų metu drūtas britas su tipišku britišku patosu ją pristatinėjo:
A song writer
A multi-instrumentalist
A visual artist
wonderful and incredible
Natasha Khan!
Tačiau ką daryt, jei visa tai... teisybė?
::
Smagu tik dėl vieno: išties talentingi lieka įvertinti.
Sorry its been so long since I last wrote... a lot of creative foraging has been going on under the dark cover of winter, along with snowy walks in the Sussex Downs, a billion cups of tea, an ever expanding jumper collection and lots of re-reading of childhood books... And now, finally, spring is here!
I am very happy to announce that we will be doing a live outing to Australia in June to play two nights at the Sydney Opera House! I’m so excited to take the live show over there, as we have never played Oz before. We are hoping to play an eclectic set - a mixture of full band, string quartet and perhaps a few musical surprises? It’s a pretty big one to start out with?!!! - bit nervous, but can’t wait to meet you all!
There are also a lot of new songs, films, drawings, paintings, ideas - all of it coming together slowly but surely. It may still be a while, but I’m looking forward to sharing the new record with you.
Finally, I will leave you with a picture of my new kitten. She has been both a great new friend and a brilliant hot water bottle these past months! Ha!
Pasinešiau ant sirendainės. Gal dešimt gyvų atlikimų išklausiau ir prie šios netobulos variacijos, nes netobulume žmogiškas žavesys, užsilikau.
Kardifas, kažin kur Anglijos toliai, mano mėgiama pajaukinta spalvų gama.
Nebyli kova, kas ką permuš: menifikuotos vizijos galia ar šnekoriai bar bar bar žiūrovai, savo ego ir rankinėm susirūpinę. Netikšos! Tremsim į Nežinios žemę, kad mūzų rūstį, Dzeuso žaibuotą, visom juslėm pajustų!
...and I love you
...and I tried to bring you back
...the best way I knew how (c) Natasha Khan, Siren Song ...the best way I knew how (c) Charles Milton Porter, Minerva's Den
Truputį perfokusavau ir perredagavau, kad išryškėtų lyrinė sutemų linija, šviesos ir tamsos žaismas.
Truputį nustebau, kad čia oficialus albumo pristatymas, kadais įdėtas po Parlophone vėliava - klajokliai įspūdžiai dykumoje - tačiau būna ir tokių reklamų.
Truputį susimąstęs žvilgsnis į tolį.
Truputį vakaro žymos: Natasha Khan, poetry, dance, spheres, two suns, daniel, good love, moon and moon, impression, night, sincere, twilight, the time is near
Pakankamai neįprasta laukų dvasią girdėti prancūziškai.
~ Circle Song
Tačiau sklando pasakiškumas, būdingas visai laukų dvasios kūrybai. Svajų prigimtis, nuo kurios nepabėgsi, o ir nereikia bėgti - veikiau jaukintis ir linksėti, kad tokios retos vis dar esama.
Krykštaut ir spraigyt.
Niekur albumuose nepublikuota melodija - tik josios MySpace kertėse kažkadaise.
&
Tekstas prancūziškai:
Alors, j'ai l'histoire d'une fille forte
Une fille qui lutte avec amour
Pour remplir sa mission
Elle me dit que les hommes enfants
Ne sont pas bons pour moi
Puis elle me tient jusqu'à la glace
Et place des bijoux dans mes yeux
Et j'ai une petite histoire sur
Ce garçon à l'esprit libre
C'est mon frère, c'est un pionier
Il m'a dit "tu es tout et tout est tien"
Ensemble ils réparent mon coeur brisé
Et en chantant chansons circulaires
Ensemble ils sont ma famille
Et avec eux je suis à mort
Tu es un grand cheval noir, me dit-elle
Et un petit chevalier te trouvera
Parcourant les rues, parcourant les déserts
Il viendra, car tu es amour
&
The Thinker, įgavusio Google formas, netobulas vertimas į šiuolaikinę lingua franca:
So I have the story of a strong girl
A girl who struggles with love
To fulfill her mission
She said the childish men
Are not good for me
Then she held up the ice
And put the jewels into my eyes
And I have a little story about
The boy with the free spirit
This is my brother, is a pioneer
He said "you are everything and everything is yours"
Together they repair my broken heart
And singing songs circular
Together they are my family
And with them I'm dead
"You're a big black horse" she said
"And a little knight will find you
Walking the streets, traversing deserts
It will, for you are love"
Ši vedėja - chrestomatinis pavyzdys kaip negalima imti interviu iš žmonių. Visiškai nesiklauso pašnekovės ir josios poetiško atsivėrimo: "pabėgau iš studijos ir dalį takelių įrašiau miške lietui lyjant..." (o lietus tikrai skamba - klausiaus).
Betrūksta, kad mergiotė pasiguostų: "you know, my dear has died last year..."
O vedėja atsakytų: "that sounds wonderful!" :)))
Šiuš!
&
Ja... Pirmieji žingsniai - truputį nedrąsu. Itin tykiai dalinam minteles ir visiškai nuo širdies.
Man nuoširdumas (kūrybiškas nuoširdumas) yra kriterijus Nr. 1 žmonėse. Dar neatrasta substancija periodinėje elementų lentelėje, gyvuojanti vos 5 nanosekundes... Tačiau šis interviu - toks mielas taip trokštamo reiškinio įsikūnijimas.
Je suis le petit chevalier
Avec le ciel dessus mes yeux
Je ne peux pas me effrayer
Je suis le petit chevalier
Avec la terre dessous mes pieds
J'irai te visiter
J'irai te visiter
Iš 2007-ųjų Glastonberio festivalio.
Ankstyvieji, plaušyti, truputį baukštūs eksperimentiniai pasirodymai su prancūziška įžanga, kurios nerasim net ir albume, nes linktelėjimas.
"Fur and Gold" stilistika.
Ir lai plunksnos neapgauna, nes mane jau buvo prigavę. Tai visai ne indėniška muzika, kaip gali pasirodyti iš šelmiškai sujauktų plunksniškų scenos atributų, o stebuklinės, šiltos, poetinės pasaulėjautos benefisas! Kurį pakankamai sunku įsprausti į konkretaus žanro rėmus, nes talpina savyje dream magic folk alternative barstymus.
John Peel Stage, nes scenų šiame festivalyje dvi dešimtys - didžiausias tokio pobūdžio renginys visame pasaulyje.
Pabandysim suskaičiuoti instrumentus, kuriais kuriama magija:
& varpeliai
& smuikas
& klavišiniai
& bosinė gitara
& aprėdai
& tarškynė Nr. 1
& tarškynė Nr. 2
& tarškynė Nr. 3
& bumptelėjimai
& delnai
& Natashos balsas!
set me free...
Beje, ta mergina, kur pluša prie klavišinių, itin primena Aliną Orlovą. Kiek sklaidau koncertinius Bat For Lashes pasirodymus su ankstyvąja koncertinės grupės sudėtimi - vis Orlova ir Orlova vaidenas. Tarytum būtų slapčia sudalyvavusi indie dream alternative projekte ūkanotojo Albiono slėpiniuose, nes bruožai itin panašūs :)
Vėliau koncertiniai pagalbininkai pasikeitė, kas manau tik į gera, nes back vokalas galiausiai išmoko dainuoti. Pamenu kaip vienoje iš laidų praktiškai sugadino lyrinį įsijautusios Natashos "Moon and Moon" alikimą, nes pritarimas taip pro šalį... Tačiau pagalbininkai groja visad raiškiai, bruzgenančiai, įtikinančiai, tad linktelsim už tai. Jų stiprioji pusė.
Tokia egzotika, kad net nežinau instrumento pavadinimo, kuriuo virpina stygas - tikriausiai tolima arfos giminaitė.
Tik dvi stygos: jos tyras balsas ir jos pačios įgrota arfa.
Prescilla...
Kaip ten išsireiškė dručkis britas pristatinėtojas?
A multi-instrumentalist!
A song-writer!
wonderful and incredible
Natasha Khan!
Vietomis dar norisi atliepti she's the wizard, nors kuo puikiausiai žinom, kad įstabumas pasiekiamas ne burtu lazdele mostelėjus ar jąją nugnybus, o nuosekliais žingsneliais, diena iš dienos, naktis iš nakties, talentų krūvį iškristalizavus į regimą ir pagaulią pasaulėjautos išraišką, nes...
"a visual artist Natasha Khan!" (c) dručkis britas
Atiduoda dūšią.
Jau nekart pastebėjau, kad atlikimo metu pati atlieka garso režisierės rolę, nepalieka koncerto savieigai. Gestais vis pareguliuoja pagarsinti ar patylinti vokalą, grįžčioja atgalios ar šonan.
Galiausiai supratau, ką reiškia jos nebylus, išraiškingas, ne kartą matytas mimikos optelėjimas, akivaizdžiai skirtas ne publikai - ogi paprašymas "Up!", t.y. pagarsinti - tikriausiai vokalą, lyginant instrumentais.
Ir pastoviai taip, siekiant kuo geresnės kokybės. Kasdieniais akmenukais grįstas kelias į vis dar nuosaikią šlovę.
&
Tačiau viską atperka jaučiančiųjų ošiančios ovacijos.
Tas keistas keistas mergiškas pasaulis, kuris priverčia saulę suktis.
Troškimas rytais paruošti gardėsiškus pusryčius, kuriuos pati sutaisei, sušildyti šlakeliu arbatos, kurią pati sumaišei - subėrei žoleles, gardinai medum, supavai ir mylavai; nunerti šiltaspurgius aprėdus, kai už lango šarma; nuprausti ir užglostyt irzulius, kai dienos uždanga; atjaust ir ieškoti plaukus... tam kuris šalia.
Šamaniški kasdienos ritualai, kuriuose užgimsta idilė.
Ilgintis namų jaukumos ir viliantis, kad artimų tolių negandos, kurių alter ego tamsą pati subūrei - nes esi tiek speigas, tiek liepsna - jų nesunaikins.
Ekspresija pažiro ugnimi.
Dokumentinio pusvalandinio filmo crescendo - "Siren Song" - išvirstanti į koliažinę ugnį per tiltus, jūras, pievas, sienas, strykus, miestus, upes, dykumas... namus.
Iš tykos į tyką.
Užbaigos gija, kurios pradžia nutiko čia, kad suprastume iš kur atėjo ir kaip jautė.
Štai ką duoda užsispyrimas. Dieną naktį dieną naktį studijavo natas smėlėto Braitono pakrantėse, žarstė vaizduotės karoliukus iš rytmečio į vakarę žarą ir atgalios, ganydama paskutinį pašvaistės blyksnį; dėliojo atvirukus, kai kryžkelės sukiojo rubikus; keliavo po įkvėpimo kanjonus, kai pasibeldė nelauktoji aistra; grojo grojo grojo nelyg stygė devynstygė įvairiuose klubuose, šabakštynuose, kavinių scenose - ligi prasimušė mergiotė.
Kad pralaužė net ir tokio žinomo netikėtojo luobą.
"Natasha, you have just won my very personal and subjective Mercury award.
It's not so easy to spread the purity of sincerity these days, especially in the wild public that is pressuring day-and-night to typecast originality into the standardized set of thinking patterns.
May the higher spirits bless you in this increasingly hazy yet so necessary endeavor - to offer the alternative of a true emotive & thoughtful entertainment."
::
Ir lai dangaus vėjai išgirsta brėkšteltą linktelėjimą, kad scenos pasaulis - nelyg ši spurdi žvėriukė, apsigobusi akytų jausenų skraiste - gali ir turi tapti blyksinčių, jaučiančių, atjaučiančių, fatališkų, dienoraštiškų, įkvepiančių, nuoširdžių tvinksnių buveine.
